| Kun. doc. dr. Arvydas RAMONAS Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai Klaipdos universitetas
Universitetin sielovada I: Banyia ir student mobilumas Europoje
moni mobilumas, migracija turbt atsirado kartu su monija, vis dlto galima teigti, kad tai tipikas ms laik reikinys.
Mobilumas yra technikos ir mokslo amiaus prieastis ir padarinys, tai vienas „esmini ir staigi pokyi, kurie laipsnikai plinta po vis pasaul“ (Gaudium et Spes, nr. 4). Globalizacijos procesai j dar paspartina, taigi btina paymti, kad svarbiausios yra ne tiek mobilumo kryptys ar tempai, kiek pokyiai, kuriuos is reikinys nulemia keisdamas mog. Katalik Banyia mint „laiko enkl“ sureagavo velionio popieiaus Jono Pauliaus II pageidavimu steigdama Popieikj taryb, kurios veikla apima vairias moni mobilumo sritis: imigracija, pabgliai, klajokliai, turistai, usienyje studijuojantys studentai, tie, kurie keliauja oru (civilin aviacija), jra (vadinamoji Stella Maris sielovada) ar sausuma (magistralmis, geleinkeliu). Didiausi migracijos sraut i Piet valstybi Šiaurs alis sudaro usienyje besimokantis jaunimas. Daugelio j pagrindinis tikslas – ne gyti technini ar akademini ini, bet usitikrinti geresn ateit. Migracij, danai nulemt apverktin gyvenimo slyg savo alyje, dar sustiprina turting ali „skleidiami kerai“: taip tikimasi pritraukti gabiausius studentus i vairi usienio ali, kas leist savo auktojo mokslo centruose usitikrinti technologin ir mokslin paang. „Talent mediokl“ lemia reikin, kuris vadinamas „prot nutekjimu“. Tai savita intelektual diaspora, kuri galtumme vadinti viena didiausi pasaulyje egzistuojani neteisybi – nuolat didjanio skirtumo tarp Šiaurs ir Piet valstybi – prieasi.
I neturting pasaulio valstybi atvykusi student gyvenimas Europoje yra sudtingas, ypa vyresni, kurie jau yra veik pirm ar antr studij pakop. Danai ie i Afrikos, Azijos ar Lotyn Amerikos atvykstantys studentai keliauja su savo eimomis arba palieka jas namuose, kas taip pat nra paprasta. Be abejo, jie patiria kultrin ok, dan tokiais atvejais prieikum atvykliams, be to, kyla administracini problem siekiant gauti leidim apsistoti alyje, mokantis naujos kalbos, norint grti namo ar iekant darbo, yra ir kit nelengv egzistencini situacij. Minti veiksniai didina psichologin tamp, kuri gali lemti ir savivokos praradimo jausm. Svarbi ir nelegalumo problema.
Taigi universitetin pastoracija turi bti nukreipta migruojani student sielovad. Šiuo metu Europoje gyvendinamos Erasmus, Erasmus Mundus, Socrates, Leonardo da Vinci studij main programos, kuriose dalyvauja madaug 30 valstybi. ia paymtinas universiteto kapeliono vaidmuo: jis turt bti varomoji jga, rengiant ir inicijuojant kultrinius renginius, susijusius su evangelizacija. Universiteto kapeliono tarnysts tikslas – pltoti atvir ir nuoird dialog ne tik su studentais, bet ir su dstytojais bei aptarnaujanio personalo darbuotojais, silyti vairius priimtinus bdus, kaip artinti universiteto bendruomen prie Kristaus.
Universitetinei sielovadai taikomos to paios taisykls kaip ir bendrai imigrant sielovadai. Ji turt padti studentams imigrantams neprarasti savigarbos, gyti pasitikjimo sveioje alyje ir brandinti savo tikjim.
Pirmasis pastoracinis veiksmas ir bt priimti tuos jaunus mones, bti jiems nuoirdiais ir diaugsmingais Gerosios Jzaus Kristaus Naujienos liudytojais. Pasaulyje, kur tiek daug smurto ir terorizmo, veikia negailestingos konkurencijos dsniai ir iaip yra nemaai ekonomini sunkum, savo veiksmais ir odiais btina padti jaunimui suprasti, kad manoma eiti ir taikos, atleidimo, susitaikymo keliu, kur mums silo Evangelija. Šiuo atveju prioritetas puoseljant Europos kultr tekt bendramogikosioms ir krikionikosioms vertybms, Katalik Banyios universitetin sielovada tapt bendro Europos Sjungos kultrinio vienijimosi projekto dalis.
Nuolatinis akcentas – usienyje studijuojantieji turt suvokti savo atsakomyb gimtajai aliai, juk btent jie gali tapti tais savo alies pilieiais, kurie puosels jos kultrin, pltos ekonomin gyvenim, ugdys jaunj kart ir t. t. Kitaip tariant, sveioje alyje gytos medicinos, ininerijos, agrikultros, socialini ir kit moksl inios bei gdiai turt tarnauti tvynei, jos monms. Iugdytas sveiko patriotikumo jausmas net neleist tuo suabejoti. Banyia per sielovad akademin jaunim turt mokyti svetingumo, brolikumo, kviesti dialogui (plg. Redemptoris Missio, nr. 37).
Šiuo metu Europoje keliami ie universitetins sielovados udaviniai student mobilumo kontekste:
- Padti vairi ali studentams prasminti j studij laik, veikti vieniumo jausm, integruotis bendr universiteto kultrin ir socialin gyvenim, skiepyti nor grti tvyn ir atiduoti jai savo gytas inias, gdius, praturtinti jos kultr. Kapelion udavinys – studij sveioje alyje metu ugdyti student imigrant smoningum, puoselti suvokim, kad grti gimtj al ir su kaupu „grinti“ tai, k ji kakada dav, yra (ar bent jau turt bti) natrali kultringo mogaus reikm.
- Skurdas neretai yra pagrindin moni vykimo usien prieastis. Studentai, gij isilavinim sveioje alyje, galt padti savo aliai i jo ibristi. Tai sustiprint senosios Europos Banyios autoritet tarp jaun, besivystaniose alyse sikrusi banyi. Investavimas student i usienio isilavinim yra bendradarbiavimo su neturtingomis alimis forma, kuri btina taikyti pabriant pai student pareig grti tvyn, nes pagrindin paramos jiems teikimo prieastis – skatinti ali, i kuri atvyko, pltr.
- Šali, i kuri studentai yra atvyk, ir ali, kuriose mokosi, Banyios tarnai turt bendradarbiauti. Pagrindiniai sielovados principai iuo atveju – sukurti „tarptautins eimos“ aplink, kurioje bt svarbu iekoti ne veiklos laisvs, o galimybs tarnauti kitam mogui – liturgia, diakonia, koinonia. Tokia apatalikoji veikla turt derti su vietos Banyios atliekama misija, evangelizacijos darbu, kur reikt skatinti aktyviai sitraukti.
- Puoselti student tarptautin pakantum yra svarbus kapelion udavinys, kur gyvendinti padt usimezganti draugyst su skirting taut studentais, kartu tvarkant ir priimant sprendimus vairiais universiteto veiklos ar laisvalaikio praleidimo klausimais. Taip galima bt ivengti atsiskyrimo ir diskriminacijos, sudaryti slygas tinkamai integruotis. Universitetin sielovada turt skatinti bendradarbiauti ne tik vairi tautybi studentus, bet proces traukti ir konkreias institucijas, organizacijas: ambasadas, kultros fondus, nevalstybines organizacijas ir kt.
- Katalik Banyia remia ir palaiko tarptautines student organizacijas, pavyzdiui, S.E.C.I.S. – Europos Banyi tarnyst usienyje besimokantiems studentams (Service of European Churches for International Students), kuri vienija vienuolika valstybi, aktyviai usiimani student sielovada. Banyia remia ir tuos Europoje gyvendinamus projektus, kurie apskritai susij su student migracija. ia galima paminti kelet Italijos organizacij: Galleria interculturale permanente di Roma, Globalizzazione e svilippo locale, Scuola di politica internazionale e svilupo (SPICES), Percorsi di lettura della globalizzazione. Visus iuos projektus rengia ir j gyvendinimu rpinasi Centro Culturale Giovanni XXIII ir Ufficio Centrale per gli Studenti Esteri in Italia (U.S.C.E.I.). Europoje gyvendinama nemaai panai projekt, skaitant ir mint S.E.C.I.S.
Bus daugiau |